Išeinam
1)Nuo vaikystės aš mėgstu medžius,
Ant šakų netgi butą turėjau.
Mėgau laipiot, keliaut į svečius
Ir tenai niekada neliūdėjau.
2)Į vaikystę taip noris nuskrist,
Pabėgioti basam jos takeliais.
Į tą šviesų pasaulį sugrįžt,
Kur laimingi mes buvom vaikeliai.
 
Pried. (2x)
 Nesibelsk į duris, tie laikai nebegrįš
Tik girdėsis aidai, klasė, juokas, draugai.
Su džiaugsmu išeinam, su liūdesiu paliekam
Ačiū tau už tai, už viską ką davei...
 
3)Save mažą norėčiau sutikt,
Neišmanantį daug ko, bet linksmą.
Laimę paprasta tyrą patirt,
Kur dabar tikras džiaugsmas pradingsta.
 
4)Noriu džiaugtis, mylėti ir guost,
Kaip vaikai nepatyrę dar vargo.
Bėgam, skubam, paskęstam darbuos
Ir pamirštam mokyklos vardą.
 
Pried.  (3x)

 

 

Mano senai mokyklai

1)  Iš praeities staiga prisiminimai
Seni išplauks ir prieš akis ilgai -
Šlamės klevai toj rudenio alėjoj,
Švies mokykla -  sena, baltais langais...

Pried.) O klasėje atrodys
           Taip, kaip buvę: seni suolai eilėm,
           Juoda lenta…
           Ir sakinys - lyg užrašytas vakar -
           Su ta pačia gramatine klaida.

2) Tik kaip surast kažkur tarp vadovėlių,
    Tas klasės nuotraukas labai labai senas?
    ...ir nors sekundei, kad išplauktų vėlei,
    Lyg iš miglos man tavo šypsena.

Pried.) O klasėje atrodys
           Taip, kaip buvę: seni suolai eilėm,
           Juoda lenta…
           Ir sakinys - lyg užrašytas vakar -
           Su ta pačia gramatine klaida.

Su ta pačia klaida…
Ir sakinys – lyg užrašytas vakar...
Su ta pačia klaida…

Su ta pačia... klaida...
Klaida... klaida...

 

O mes vaikai

1)  Būna dienų, kai tylėt labai sunku
Nežinau, kas vyksta iš tiesų
Jeigu žemė verkia, neužmerkime akių
Juk žmogus – stipriausias iš visų.
         2) Kaip išgyvent, kai nieko nedarai
             Nors matai – kažkam šalia negera
             Tai paduok jam ranką, pažvelki į akis
             Ir žodžius gražiausius pasakyk


  Pried.) O mes vaikai,  o mes pasaulis,
       O mes vaikai, tie, kur bėgiojom
        Basomis po sniegą.
        Nusimint neverta dar viskas ateity,
        Pasaulis bus kitoks jei būsim geresni.

3) Kol širdis atvira, kol esame laisvi,
   Bus lengviau gyvent ir nepaklysti.
   Mums parodys kelią vilties spindulys,
   Ir padės visiems kartu išlikt.


Pried.) O mes vaikai,  o mes pasaulis
      O mes vaikai, tie, kur bėgiojom
       Basomis po sniegą.
       Nusimint neverta dar viskas ateity,
       Pasaulis bus kitoks jei būsim geresni.

4) Ir jei nebus jėgų nelaimę atlaikyt,
   Tu nesibaimink pagalbos paprašyt,
   Nes tik gerumas mūsų širdį nuramins
   Tavo darbus mūsų žemė prisimins.


Pried.) O mes vaikai,  o mes pasaulis
      O mes vaikai, tie, kur bėgiojom
       Basomis po sniegą.
       Nusimint neverta dar viskas ateity,
       Pasaulis bus kitoks jei būsim geresni.

  

Svajoklis

 

Sėdėjo svajoklis tuopos viršūnėj,
Pamatė svajoklis žibantį daiktą.
Tai mano žvaigždė svajoklis nusprendė
Ir nusišypsojo jai.

Pried.) O svajokli mano mielas svajokli,
           Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė.
           Tai tik skubanti skriejanti toli,
           Tai tik skraidanti lėkštė. (2 kartus)

2) Supylė svajoklis aukštą kalną,
    Ir visą visą gėlėm apsodino.
    Bus mano žvaigždei gražiau
    Į žemę iš viršaus žiūrėt.

 


Pried.) O svajokli mano mielas svajokli,
           Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė.
           Tai tik skubanti skriejanti toli,
           Tai tik skraidanti lėkštė. (2 kartus)

3) Iš ryto dangus buvo visas tuščias,
    Iš liūdnumo svajoklis apsiverkė.
    O apačioj nustebę žmonės šaukė
    Lyja žvaigždėmis.

Pried.) O svajokli mano mielas svajokli,
           Tai ne tavo tai ne tavo tai ne tavo žvaigždė.
           Tai tik skubanti skriejanti toli,
           Tai tik skraidanti lėkštė. (2 kartus)

 

Sudie

Šįryt drugelis man pasakė, kad ypatinga ši diena,

Kad atsisveikint atėjo laikas su vaikyste miela.

Kad atsisveikint atėjo laikas su vaikyste miela.

 

Juk taip neseniai žaidžiau su boružėlėm,

Žolėms dainavau daineles.

O popieriaus lape piešiau aš saulužėlę

Ir mamai dovanojau eiles.

 

Tenesibaigia niekada mūsų vaikystė ir pasaka ilga,

Taip visų laukta te visad lydi šypsena,

Teskamba vaikiška daina ir žydi meilė mūsų širdyse.

 

Bet dabar atėjo laikas palinkėt geros kloties,

Jau ir šis koncertas baigias tariam Jums sudie,

Tariam jums sudie!

Mano muzika

 

m. ir ž. Aušros Niparavičienės

 

1.Mažas lašas iš dangaus nukrito

 

  Į gležnutį delną tyliai vakare.

 

  Klevo lapas ant šakos sužvilgo

 

  Ir į tylią žemę leidžias su daina.

 

        Pried.) Kaip gražu vakare, saulė leidžias palengva,

 

                Vėjas kaip malūnas draikosi šile.

 

                O namie su šeima- skamba liejasi daina,

 

                Ir mažoj širdelėj ramuma.

 

2.Mama, tėti, aš jau ne mažiukas,

 

  Mokyklėlėj laukia suolas ir knyga.

 

  Bėga laikas, aš- juk mokinukas

 

  Ir į didį kelią žengsiu su daina.

 

        Pried.) Kaip gražu vakare, saulė leidžias palengva,

 

                Vėjas kaip malūnas draikosi šile.

 

                O namie su šeima- skamba liejasi daina,

 

                Ir mažoj širdelėj ramuma.

 

 

Vaikystei sudie

 

m. ir ž. Remigijaus Mockaus

 

1.Užauga daržely rūtelė sodinta,

 

   pražysta sodely vyšnelė auginta.

 

   Užauga namelis, su meile statytas,

 

   Stogelį greit keliam- gandriukui bus lizdas.

 

2.Užauga šuniukas, užauga katytė,

 

   Rytais ant kalniuko užauga saulytė.

 

   Ir rugio stiebelis pakyla į šviesą,

 

   Ir margas drugelis sparnus saulėn tiesia.

 

       Pried.) Aš užaugsiu, užaugsi ir tu,

 

               Tart „sudie“ vaikystei sunku.

 

               Žiedų pilnos pievos žydės jau kitiems-

 

               Berniukams, mergaitėms visai dar mažiems.

 

3.Suprantam vėlai, kai mes dideli jau,

 

   Kad būti mažais ilgai dar galėjom,

 

   Kai laimė dar laukė už kampo kiekvieno,

 

   Kai negailestingai diena vijo dieną.

 

      Pried.) Aš užaugsiu, užaugsi ir tu,

 

               Tart „sudie“ vaikystei sunku.

 

               Žiedų pilnos pievos žydės jau kitiems-

 

               Berniukams, mergaitėms visai dar mažiems.

 

 

Bičiulių himnas

 

m. ir ž. Ingos Šeduikienės

 

1.Kas diena kaip nenuoramos delfinai

 

  Mes plaukiame per mokslo vandenyną,

 

  Iškėlę margą pažinimo burę

 

  Pasiekti krantą tolimąjį turim.

 

2.Kai laivo vairą laiko rankos tvirtos

 

  Aplink pasaulį galim drąsiai irtis,

 

  Mus džiugina mažyčiai atradimai,

 

  Ir kelia nuotaiką linksmi žaidimai!

 

      Pried.) Taigi, bičiuliai, tiktai pirmyn!

 

               Iškelkime visas bures aukštyn,

 

               Daina, draugai ir šypsena,

 

               -Mums viso šito niekad negana!

 

3.Mes norime įveikti raidžių jūrą,

 

  Su skaičiais padraugaut kasdieną turim,

 

  Dainuoti dainą ir nupiešti saulę,

 

  Pažinti margą nuostabų pasaulį!

 

      Pried.) Taigi, bičiuliai, tiktai pirmyn!

 

               Iškelkime visas bures aukštyn,

 

               Daina, draugai ir šypsena,

 

               -Mums viso šito niekad negana!

 

Lietuvos šalelėj

1)            Lietuvos šalelėj, žaliojoj girelėj,

   Ten paukšteliai ir žvėreliai visi susirinko. 2 kart.

 

2)            Atvažiavo meška su alučio bačka,

   O tas vilkas nabagėlis vestuves iškėlė. 2 kart.

 

3)           Šarka kiemą šlavė, varna pridabojo,

   O kuoselė ta juodoji pyragėlius kepė. 2 kart.

 

4)           Žąsinas kankliavo, lokys trimitavo,

   O tas pilkasai vilkelis vedė ožką šokti. 2 kart.

Lietuvių liaudies daina

Aš mačiau girdėjau

1)  Aš mačiau, girdėjau, malūne naujieną girdėjau:

Ten malūne ežys malė, ežio vaikai girnas kalė,

Kai jiems akys uždulkėjo, akinius jie užsidėjo.   2 kart.

O-ja, o-ja-ja, akinius jie užsidėjo.  2 kart.

 

2)  Paupy, paupy, vėžys šieną pjovė paupy:

Su plaktuku pjovė šieną sena vėžys visą dieną,

Pradalgėlę varydamas labai greitai skubėdamas.   2 kart.

O-ja, o-ja-ja, labai greitai skubėdamas.    2 kart.

 

3)  Pelėda, pelėda, sugavo žuvelę pelėda:

 Ta pelėda tą žuvelę pasikinkė į rogeles,

 Po gatvelę važinėjo, džiaugėsi, kad nebildėjo.   2 kart.

   O-ja, o-ja-ja, džiaugėsi, kad nebildėjo.  2 kart.

 

4) Kalbėjo, kalbėjo, senis kiškis vilkui kalbėjo:

-Ąžuolyne žiemos laike visi grybai balsu šaukė,

Kad laisvai jie gali augti, niekas neina jų nurauti.   2 kart.

O-ja, o-ja-ja, niekas neina jų nurauti.   2 kart.

 

Lietuvių liaudies daina

Aš pasėjau ąžuolą

Aš pasėjau ąžuolą, žalioj girioj ąžuolą.

Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva

Kaip tas žalias ąžuolas. 2 kart.

 

Ir išdygo ąžuolas, žalioj girioj ąžuolas.

Tegyvuoja, tegyvuoja Lietuva

Kaip tas žalias ąžuolas. 2 kart.

 

Ir užaugo ąžuolas...

 

Sulapojo ąžuolas...

 

Pilnas gilių ąžuolas...

 

Dangų remia ąžuolas...

 

Šventas medis ąžuolas...

 

Žiemos linksmybės

1.  Sninga sninga sninga sninga snaigės,

Sukas sukas sukas sukas virš galvų,

Oi kaip gera gera gera gera

Čiuožti nuo kalnų baltų.

 

Balta balta balta balta balta,

Šalta šalta šalta šalta, brrr...

Oi kaip šaltis kanda kanda kanda

Nosį, lūpas, žandus ir rankas.

 

Priedainis

 

Bet nebaisi ta mūs šalta žiema,

Patinka čiuožti rogėmis žemyn, pada

Pro šalį lekia apsnigti kalnai,

Į juos mes krentam, juokiamės smagiai!

 

2.  Žėri žėri žėri žėri sniegas,

Spindi spindi spindi saulės spinduliuos,

Jis apklojo klojo klojo klojo

Gatves, miestus, kaimus ir miškus.

 

Bėgam bėgam bėgam bėgam bėgam

Su draugais baltai baltais takais,

Oi kaip linksma linksma linksma linksma

Šokt į sniegą ir nuskriet tolyn.

 

Priedainis (2 kartus)

m. ir ž. I. Mažuikaitės

Žiema

1.  Už lango sninga sniegas, sniegas,

Bet jo nebijo niekas, niekas.

Vaikai į kiemą bėga pažaist

Ir nuo kalnelio nusileist.

 

Priedainis

Sniego senį nulipdysiu,

Sniego pilį pastatysiu,

Kad galėtume džiaugtis žiema.

 

2.  Paduok, mamyte, man šilčiausią paltą,

Nes jau žiema ir man kieme bus šalta.

Ir bėgsiu aš į kiemą pažaist

Ir nuo kalnelio nusileist.

 

Priedainis

Sniego senį nulipdysiu,

Sniego pilį pastatysiu,

Kad galėtume džiaugtis žiema.

 

 

Baltame sniege

1.  Baltas rytas pabunda ir neša mus vėlei

Viltis, svajones ir džiaugsmus.

Baltumu prisidengusi žemė pažėrė

Vėjo minkštuosius pūkus.

Ir į širdį pabeldžia tyliai artumas

Stebuklų nepatirtų.

Ir vaikystės naivumas, ir mūsų laukimas

Kalėdų, Kalėdų šventų!

 

Priedainis

Baltame, baltame, baltame sniege.

Baltame, baltame, baltame sniege.

 

2.  Jau vaidinimas baigės nusiima grimą

Ir žiogelis, ir liūtas baisus.

Tie vaikystės dienų nekalti atradimai

Ir tikėjimas tuo, kas dar bus.

O kai dūžta svajonės nereikia liūdėti

Išauš dar rytas gražus.

Širdyje kiekvienoj palikime vietos

Mylėti, mylėti visus!

 

Priedainis

Baltame, baltame, baltame sniege.

Baltame, baltame, baltame sniege.

 

 

 

m. S.Dirsienės, ž. A.Pūslienės

Sniegas krinta...

1.  Sniegas krinta ir krinta kąsniais.

Sniego rūkas kaskart tankesnis.

O kiemuos čia stebuklai dedas

Tarsi veidrodis blizga ledas.

 

2.  Spindi skersgatvis čia kaip stiklas.

Visos aikštės dabar- čiuožyklos.

Krinta didelės baltos snaigės...

Ar negaila, kad metai baigės?

 

 

m. S.Dirsienės, ž. A.Pūslienės

Sniego senis

1.  Esu labai labai labai sujaudintas,

kad dar yra tokių gerų vaikų.

Aš Sniego senis. Aš nenoriu jaudintis,

bet žaisti po egle tikrai puiku.

2.  Aš taip ilgai kieme stovėjau vienišas,

Mane ten guodė tik nakties pūga.

Aš sušalau, nors mano rūbas žiemiškas...

Bet jūs mane prisiminėt staiga.

 

 

m. L.Kašauskienės, ž. A.Kašausko

Ugnelė

1.  Kai namuos ugnelė dega, tai gražu, labai gražu.

Bet kai pyktis ten gyvena, verkti norisi graudu.

 

Priedainis

Gera namuos, kai saulė tyliai leidžias už kalnų.

Gera namuos, kai mes visi kartu.

Gera namuos, kai dega šviesa languos.

Gera namuos, kai dega šviesa languos. Languos.

 

2.  O ugnis, ji keičia spalvą, tai raudona, tai gelsva.

Taip gyvenimas atrodo, lyg oranžinis nakčia.

 

Priedainis

 

3.  Kai ugnis pavirs žalia, tai ir medžiai sužaliuos.

O jei jie nesužaliuos, tai ugnis pavirs rausva.

 

Priedainis

 

 

muz./ž. daivos Bauerienės

Pažiūrėki, kaip gražu!

1.  Krinta snaigės iš dangaus, niekas jų nepagaus.

Vėjas gano aveles, baltas baltas snaigutes.

 

Priedainis

Pažiūrėki , kaip gražu! Kiek avelių ant šakų.

Milijonai gal penki- suskaičiuoti negali.         2 kart.

 

2.  Debesų pily aukštai, ganosi avių pulkai.

Vėjas atveria vartus ir išleidžia ėriukus.

 

Priedainis

 

3.  Kai pavasaris ateis su saulutės spinduliais,

Baltus baltus ėriukus jis pavers į lašiukus.

 

Priedainis

Aš nebijau lietaus!

1)Spalvotą skėtį aš turiu, jis man gražiausias iš visų.

   Lietaus lašiukai kap kap kap, o skėtis man neleis sušlapt. 2 kart.

 

2)Batus guminius aš turiu, jie man gražiausi iš visų.

   Lietaus lašiukai kap kap kap, o batai man neleis sušlapt. 2 kart.

 

3)Apsiaustą nuo lietaus turiu, jis man gražiausias iš visų.

   Lietaus lašiukai kap kap kap, apsiaustas man neleis sušlapt.

   2 kart.

 

4)Smagu šlepsėti po balas, smagu baidyti varles.

   Lietaus lašiukai kap kap kap, o skėtis, apsiaustas ir batai neleis     man sušlapt.

   Lietaus lašiukai kap kap kap, o skėtis, apsiaustas ir batai, o skėtis, apsiaustas ir batai, o skėtis, apsiaustas ir batai neleis man sušlapt.

Brangiausios spalvos

(K. Vasiliausko. muzika ir žodžiai)

 

1)    Gražiausios spalvos turi

            Rast vietą sau širdy,

            O širdyje lietuvio

            Brangiausios spalvos trys.

 

Priedainis (2 kart.)

Geltona spalva- tai saulė

Žalia – tai laukų spalva,

Raudona –tai mūsų kraujas,

Kartu jos- tai Lietuva.

 

2)    Mums pavydėjo saulės

            Žalios laukų spalvos.

            Tik negailėjo kraujo

            Žemelei Lietuvos.

 

Priedainis (2 kart.)

 

3)    Ne kartą bandė priešai

            Spalvas šias sunaikint.

            O jos ryškiau tik švietė.

            Ne bokštuos, bet širdy.

 

Priedainis (2 kart.)

 

4)    Ir jas dabar pakeisti

            Jau niekam nevalia.

            Jos reiškia mūsų laisvę.

            Jos –mūsų vėliava.

 

Priedainis (2 kart.)

 

Vienas žodis

Žodžiai Just. Marcinkevičiaus, muz. G.Savinienės

Tai gražiai mane augino
Laukas, kelias, pieva, upė,
Tai gražiai už rankos vedė
Vasaros diena ilga.


Tai gražiai lingavo girios,
Uogų ir gegučių pilnos,
Tai gražiai saulutė leidos,
Atilsėlį nešdama.


Tai gražiai skambėjo žodžiai:
Laukas, pieva, kelias, upė.
Tai gražiai iš jų išaugo
Vienas žodis – LIETUVA!

Čiunga čianga

Dainelė iš animacinio filmo “Laivelis”, muzika V.Šainskio

1.    Čiunga čianga, mėlynas dangus,

      Čiunga čianga, vasara pas mus.

      Čiunga čianga, saulės mes vaikai,

      Čiunga čianga, dirbame gerai.

 

Pried.) Dirbti gera, dirbti gera, gausi didelį bananą,

             Gausi didelį bananą, čiunga čianga.

             Mūs tvirtovė dar sveikutė,

             Ji dar nežada greit griūti,

            Ji dar nežada greit griūti, čiunga čianga.

 

2.    Čiunga čianga - mėlynas dangus,
Čiunga čianga - vasara pas mus,
Čiunga čianga - linksma ir smagu,
Čiunga čianga - kiek gerų draugų.

 

Pried.) Ši sala - ji stebuklinga, gyvenu joje laiminga,
            Gyvenu joje laiminga, Čiunga čianga.
     
      Supas saulėje bananai,  ir kokosai ir bananai,
            Ir kokosai ir bananai, Čiunga čianga.

 

Kalėdinė naujiena

Muzika ir žodžiai N.Lapinskienės

 

1)    3) Mažieji ledinukai ant balto balto sniego

    Užrašė netikėtą Kalėdinę naujieną:

    „Šiandien greičiau už vėją, žiūrėkit rogės skrieja.

    Visi greičiau į kiemą- Kalėdos veža Žiemą!“

 

Pried.) Bus smagu- visi visi dainuoja!

            Bus gražu- Kalėdos atvažiuoja!

            Bus smagu- rankelėm visi ploja!

            Bus gražu- mums šventę dovanoja!

 

2)    Mažieji ledinukai iš balto balto sniego

Nulipdė linksmą senį, pastatė vidur kiemo:

„Žiūrėkit, rogės skrieja greičiau už patį vėją,

Oho- į mūsų kiemą Kalėdos veža Žiemą!“

 

Kalėdos

Muzika ir žodžiai N.Lapinskienės

 

1)    Sniego pusnyje- snaigių pilyje jau eglutė papuošta.

Sniego pusnyje- snaigių pilyje suskambės nauja daina.

Pried.) Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos jau čia!

2)    Sniego pusnyje- kvepia eglė papuošta.

Sniego pusnyje- prasidės linksma puota!

Pried.)

3)    Sniego pusnyje- po egle kiekvienas ras...

Sniego pusnyje- o ką ras dar nežinia...

Pried.)

Mano Vytis ir trispalvė

Tėvelis nupiešė man Vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau,
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau.

Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos.
Viena primins rugelio duoną
Kita kaip sodai mūs žaliuos.


O ta trečioji tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš.

                                                    Vytė Nemunėlis

 

Mūsų dienos kaip šventė

 Žodžiai Salomėjos Nėries, muzika Vytauto Kernagio

1.      Mano gimtinė esi, mėlynas Nemuno vingi,
Tau aš dėkingas esu už savo skausmą ir viltį.
Baltijos jūra lengvai supa svajonių laivelį,
O tarp žalių ežerų, stovi malūnas prie kelio. 

Pried.) Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios,
           Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš.
           Tad skubėkime džiaugtis, lai prabėgs nebegrįš jos,
            Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios.

2. Čia aš gimiau ir jaučiau metų prasmingą lėkimą,
    Čia su visais dainavau - koks aš gražus ir laimingas.
    Skamba oi skamba šilai nuo mūsų laimės ir juoko,
    Jeigu jums liūdna labai, jūs būtinai atvažiuokite čia - pas mus,    nes...
Pried.)  Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios,
            Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš.
            Tad skubėkime džiaugtis, lai prabėgs nebegrįš jos,
            Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios.

ŽEMĖ LIETUVOS

K.Vasiliausko muzika ir eilės

1. Kaip brangi esi, žeme tu gimta,

   Nors būnu toli- tau širdy vieta.

Pried.) Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,

           Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.}2 kart.

2. Nors esi maža, bet esi didi.

   Nemuno vaga- tai tava širdis.

Pried.) Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,

           Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.}2 kart.

3. Ar diena žiemos, ar naktis rudens,

   Tavo šilumos man užteks gyvent.

Pried.) Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,

           Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.}2 kart.

NYKŠTUKAI

1.Tapu, tuku tuku- šypsosi nykštukai.

Ant mažų kojelių- raudoni batukai.

Pried.: Tap tap po žingsniuką raudonais batukais.

Tap tap, tuku tuku- bum! 2 kart.

 

2. Taip taip, lingu lingu, kiek mažų nykštukų.

Daug daug kepurėlių- sniego kamuoliukų.

Pried.: Taip taip, ant galvelių kepurėlės gražios,

Taip taip,  lingu lingu- bum! 2 kart.

 

3.Tapu, tuku tuku- šypsosi nykštukai.

Gražios kepurėlės, raudoni batukai.

Pried.: Tap tap po žingsniuką raudonais batukais.

Tap tap, tuku tuku- bum! 2 kart.

 

 

STEBUKLINGOS KALĖDOS

1.3.Sniegas virto sidabru, dingo zuikių pėdos.

Rašo šaltis ant langų, greitai bus Kalėdos!

Ledinukai ant stogų linksmą šokį groja.

Snaigės sukasi, dainuoja, sniego seniams moja.

 

Pried.) Baltos Kalėdos, skamba Kalėdos,

Juokias Kalėdos, pusnys sniego!

Baltos Kalėdos, skamba Kalėdos

Džiaugias visi kartu!

 

2.Pasipuošus sidabru  eglė vidur kiemo.

Kviečia ji visus kartu pasitikt Kalėdų.

Vėjas sukasi ratu, kyla pusnys sniego

Pažiūrėkit, kaip gražu- stebuklai prasidėjo!

KVEPIANČIOS KALĖDOS

1.Visą dieną barstėm sniegą,

Pasikvietę baltą žiemą, ir septynis nykštukus.

Sniegą bėrėm ant eglutės,

Kad Kalėdinės žvaigždutės

Džiugintų visus vaikus.

 

Pried.)Bėgsim baltu sniego taku,

Švęst kartu Kalėdų linksmų.

Kur pyragais kvepia namai,

Ten, kur mūsų laukia labai.

 

2.Šaltis su žiema sutarę

Greit čiuožyklą atidarė

Ir pasikvietė visus.

O čiuožykloj juokias zuikiai,

Mes, pagavę juos nesunkiai,

Pakutensime ūsus.

 

KALĖDŲ VARPELIAI

1.Tyliai varpeliu skambinkim kartu,

Eglutes žiema papuošė šalna.

Blizga sidabru sniegas ant šakų,

Tyliai varpeliu skambinkim kartu. } 2 k.

 

2.Ant šakų linksmai sužėrės žaislai,

Nuostabi naktis vėl mus aplankys.

Blizga sidabru sniegas ant šakų,

Tyliai varpeliu skambinkim kartu. } 2 k.

 

3.Suspindės žvaigždė, šventė prasidės,

Skambinkim kartu tyliai varpeliu.

Blizga sidabru sniegas ant šakų,

Tyliai varpeliu skambinkim kartu. } 2 k.

MES NULIPDĖM SNIEGO SENĮ

 

1.Mes nulipdėm sniego Senį-

Sniego Senį Besmegenį.

Na, o Senis Besmegenis:

-Nesmagu, vaikai, be Senės!}2 kart.

 

2.Mes nulipdėm Seniui Senę-

Kaip ir Senis – Besmegenę.

Na, o Senė Besmegenė

Anūkėlių užsimanė. }2 kart.

 

3.O kai Senė Besmegenė

Anūkėlių užsimanė,

Mes papustėm delnukus

Ir nulipdėm anūkus. }2 kart.

 

 

SNIEGO SENIO POKŠTAI

1.Mes nulipdėm žmogeliuką,

Baltą, gražų nediduką.

Sniego Senis jis vardu

Aš džiaugiuos ir džiaukis tu.}2 k.

 

Pried.)Sniego Seni palinguok,

          Rankele linksmai pamok,

          Kojeles tu pakilnok

          Ir dar kartą pakartok. }2 k.

 

2.Senio akys tai angliukai,

Nosis- morkos gabaliukas.

Rankoj šluota tai smagu-

Aš džiaugiuos ir džiaukis tu.}2 k.